Šventas aperityvas

Studijų laikais gyvenant bendrabutyje, viename aukšte dalindavomės ta pačia virtuve. Būdama nedrąsi, iš kaimo atvykusi studentė, bandydavau kuo greičiau prasisukti toje virtuvėje, o ir makaronams ir grikiams išvirti daug laiko neprireikdavo. Maistas ir visa, kas su juo susiję, buvo antraeilis dalykas, valgyti reikia, tačiau valgydavau, kas po ranka pasitaikė. Tačiau tokie įpročiai pasikeitė atvažiavus į Prancūziją, šalį, kurios virtuvės meno paslaptys įtrauktos į UNESCO paveldo sąrašą.

Ar valgis yra svarbus? Paklauskite prancūzo, jums atsakys, kad maistas, pietų ir vakarienės metas, yra šventas. Tačiau Prancūzijoje galėsite valgyti ne kada panorėję, bet pagal tam tikrus tvarkaraščius. O patys prancūzai didžiuojasi savo valgymo ypatumais, teigdami, kad jie vieninteliai sėda už stalo per pietus ir vakare, paversdami šį metą tam tikru ritualu.

Kodėl prancūzams virtuvė yra tokia svarbi? Juk ir mes lietuviai mėgstame prie stalo pasėdėti, ar ne?

Prancūzams maistas yra visų pirma socialinis ryšys: valgant komunikuojame, dalinamės patirtimi, išgyvenimais, žiniomis. Taip pat susipažįstame, užmezgame naujas pažintis, įsimylime. Maistas – tai kultūros dalis, kurios paprasčiausiai reikia mokytis, pradedant nuo aperityvo taisyklių, vyno derinimo, tęsiant pirmo ir antro patiekalo vingrybėmis ir užbaigiant desertu.

Atvažiavus į Prancūziją, reikėtų žinoti vietinius valgymo įpročius: pietūs čia prasideda dvyliktą valandą ir gali tęstis iki keturioliktos valandos. Jeigu į restoraną nueisite šiek tiek vėliau, vargu, ar gausite pavalgyti. Aišku, turistų perpildytose vietose, prancūzai gali padaryti išimčių. Tas pats ir vakare, vakarieniaujama 19h30-20h30. Jeigu į restoraną ateisite pusė dešimtos vakare, vargu, ar kas norės jus aptarnauti. Kitaip tariant, restoranuose vyrauja gana griežti tvarkaraščiai, kas, žinoma, nėra taip blogai ten dirbantiems virėjams, kurie neturi virtuvėje stovėti visą dieną.

Aperityvas yra šventas. Prancūzų l‘apéro savaitgaliais gali prasidėti pusė dvylikos, visai prieš pietus. Kartais nealkoholinis, bet dažniausiai mėgaujamasi alkoholiniu gėrimu, o jų yra visa galybė. Aperityvui gali būti pasiūlomi gėrimai pagaminti iš baltojo vyno - vermutai - arba stipresni, pagaminti iš anyžiaus, pankolio ar saldymedžio. Vienas žymesnių Marselio pastis arba Ricard, turintys gana keistą skonį, jei prie tokių gėrimų nesate pripratęs. Tačiau, jeigu ruošiatės į Prancūziją, sėdėdami terasoje aperityvo metu, užsisakykite Kir arba Kir royale: gėrimas gaminamas iš serbentų sirupo ir sausojo baltojo vyno arba šampano. Tikrai nenusivilsite!